(LT) Šviesa, kaip meilė Jurgitos Gerlikaitės kūriniuose

Marijona Danutė Čiplė, meno kritikė

Jurgitos Gerlikaitės paroda
Vilnius – mano miestas, 700-ąjam gimtadieniui, atidaryta šių metų kovo 3 d., (paroda veiks iki 2023 m. balandžio 9 d.) galerijoje Vilnensis.

Ką Jurgita nori pasakyti apie savo gimtąjį miestą? Kaip kalbėti apie meilę miestui, kurį žinai, kur persipina noras mylėti, žavėtis, neigti ir bėgti nuo jo į kitus, didžiuosius pasaulio miestus? Jurgita per savo kūrybos laikotarpį jau yra sukūrusi kūrinių ir kūrinių serijų Reikjaviko, Kopenhagos, Londono, Dubajaus ir Italijos miestų tematika, tad tai jai nėra nauja.

Sukurti 36 kūrinių seriją apie Vilnių Jurgitai tapo tikru iššūkiu. Šis daugelį metų brandintas ciklas neša pagrindinę mintį – meilę.

Pamėginsiu nusakyti, kaip Jurgita savo žodžiais kalba apie meilę. Ji žino, kad meilė yra šviesa. Tad mylėdamas gali šviesti ir kurti meilę. Pasirinkusi šviesą, kaip pagrindinį visų kūrinių motyvą, ji nušviečia visiems gerai žinomas Vilniaus vietas. Šilta šviesa kiaurai skrodžia erdvę ir iškelia jos viziją – miestą virpantį šviesoje (Vilnius II).

Ši šviesa ir yra meilė, apjungianti visus šio ciklo kūrinius. Parodoje žiūrovas pagavęs tą labai subtilią šviesos – meilės vibraciją, atras senai pažįstamą ir gal jau net pabodusį Vilnių naujai.

Šviesa ištraukia iš tamsos ir nebūties (Vilnius IV) ir naujai sukuria miestą (Vilnius XII, Vilnius X).

Jurgita kviečia mylėti.